Apie mus

Balstogės universiteto filialas Vilniaus Ekonomikos-Informatikos fakultetas įsteigtas remiantis Lenkijos Respublikos Aukštojo mokslo ministerijos (2006 m. balandžio 25 d. Nr. DSW-2-0412/ /JB/05), Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos (2006 m. kovo 9 d. Nr. BDG-0131-3409-06), Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2007 m. birželio 19 d. įstatymas Nr. 633) bei Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos (2007 m. rugpjūčio 8 d. Leidimas vykdyti studijas Nr 002011 ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Leidimas vykdyti studijas Nr 002508) sprendimais. Pagal Lietuvos teisę padalinys yra pirmas užsienio aukštosios mokyklos filialas Lietuvoje bei pirmas nutolęs už šalies ribų Lenkijos aukštosios mokyklos fakultetas.

2004 metais Lietuvos ir Lenkijos įstojimas į Europos Sąjungą atvėrė naujas aukštojo mokslo galimybes. Iniciatyvą įsteigti Balstogės universiteto (toliau BU) Vilniaus filialą pateikė Lietuvos lenkų mokslo darbuotojų asociacija 2004-2007 metais. Ji buvo skirta, visų pirmą, Lietuvos lenkams. Lietuvos lenkų mažumos aukštojo išsilavinimo lygis yra žemas. Tai kyla dėl istorinių priežasčių – po karo visa inteligencijos klasė iš Vilniaus krašto turėjo išvykti į Lenkiją arba į Vakarus. Tie, kurie neišvyko, pirmaisiais pokario metais buvo išvežti į Rytus. Po karo likę čia lenkai yra kilę iš paprastų žmonių ir valstiečių klasės, neturinčios aukštojo išsilavinimo. Paskutiniai gyventojų surašymai rodė, kad Lietuvos lenkų mažumos aukštojo išsilavinimo lygis buvo dukart žemesnis už šalies vidurkį, ką rodo žemiau pateikta lentelė.

Lietuvos tautinių mažumų išsilavinimo lygis

tabel

Pagal 2001 metų gyventojų surašymą šis Lietuvos lenkų mažumos rodiklis buvo: 1000 lenkų, kurių amžius virš 10 metų, teko 63 lenkai su aukštuoju išsilavinimu, o Lietuvos šalies vidurkis – 1000 gyventojų, kurių amžius virš 10 metų, teko 126 asmenys su aukštuoju išsilavinimu. Visos Lietuvos tautinės ir etninės mažumos rodiklis, be romų, yra artimas šalies rodikliui. Žemas lenkų mažumos aukštojo mokslo rodiklis daro įtaką didesniam patologinių reiškinių augimui (nedarbas, žemesnė gerovė, alkoholizmas, narkomanija, nusikalstamumas) šios mažumos gyvenamosios vietos regionuose. Todėl manome, kad papildomas studijų BU Vilniaus Ekonomikos-informatikos fakultete pasiūlymas, iš esmės skirtas šiai mažumai, leis pradėti mažinti šią disproporciją išsilavinimo lygyje bei ištaisys bendrą Lietuvos lenkų situaciją, kas yra mūsų fakulteto misija.

Pagal 2011 metų gyventojų surašymą lenkų mažumos aukštojo išsilavinimo rodiklis buvo 138, lyginant su šalies vidurkiu 212 (1,54 karto žemesnis) jis ir toliau buvo pats žemiausias tarp Lietuvoje gyvenančios mažumos, išskyrus romų mažumą.

Nutolusio už šalies ribų BU Vilniaus fakulteto arba kitaip tariant Vilniaus filialo įsteigimas yra didelis Balstogės universiteto, Lenkijos ir Lietuvos diplomatijos bei Lietuvos lenkų mažumos pasisekimas. Sprendimas buvo priimtas 2007 m. vasarą, o spalio 1 d. prasidėjo 1-eji akademiniai metai, buvo priimta 177 studentų. Pirmas priėmimas buvo labai sunkus – Lietuvos valdžios institucijų sprendimai buvo priimti 2007 m. rugpjūtį, kai priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas jau buvo pasibaigęs. Pirmaisiais studijų metais įstaiga susidūrė su teisinėmis ir organizavimo problemomis, susijusiomis su materialine ir technine baze, mokesčiais, studento statusu ir mokesčių lengvatomis. Daugumą šių problemų pavyko išspręsti dėl Lietuvos valdžios institucijų geranoriškumo, o kur jo pritrūko, problemos liko neišspręstos iki šiol. Kaip išspręstų problemų pavyzdį reikėtų paminėti Lietuvos Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 7 d. potvarkį Nr. ISAK-249, leidžiantį išduoti užsienio filialų studentams Lietuvos pažymėjimus (šaltinis: Valstybės žinios, 2008 m. vasario 19 d. Nr. 20, Vilnius 2008, l. 75-79.). Dėl to mūsų studentams buvo pripažintos tokios pačios transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos lengvatos, kokias turi Lietuvos valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai. Tačiau liko neišspręsta problema – Vilniaus filialui neskiriamas gyventojų pajamų mokestis (2%), kadangi nesuteiktas statusas, leidžiantis pagal Lietuvos teisės aktus priimti tokią labdarą kaip kitos Lietuvos aukštosios mokyklos.

2014 m. vasarą fakultetas gavo būtinus leidimus vykdyti Ekonomikos krypties magistro studijas. Naujais 2014/2015 akademiniais metais į Ekonomikos krypties II pakopą buvo priimta – 51 studentas, į Ekonomikos krypties I pakopą – 64 studentai, Informatikos krypties – 34 studentai.

Fakultetas turi biblioteką, kuri turi apie 6 tūkst. knygų bei virš 30 periodinių leidinių. Biblioteka turi nuotolinę prieigą prie elektroninių BU prenumeruojamų duomenų bazių. Šiuo metu (2016 m. ruduo) fakultete studijuoja 405 studentai. 10% geriausių studentų gauna 400-550 zl. per mėnesį studijų stipendijas, už gerus mokymosi rezultatus apie 120 studentų gauna 1000 EUR per akademinius metus Lenkijos Respublikos Aukštojo mokslo ir švietimo ministerijos stipendijas, studentai iš nepasiturinčių šeimų gauna 114 EUR per mėnesį Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos socialines stipendijas.

Fakultete veikia trys studentų moksliniai būreliai – F. von Hayeko Ekonomikos studentų mokslinis būrelis, J. von Neumanno informatikos studentų mokslinis būrelis ir R. Schumano Europoso studijas studentų mokslinis būrelis. Fakulteto studentai kiekvienais metais dalyvauja studentų mainų programoje Erasmus. Kasmet studentų savivalda organizuoja studentų Fuksų įšventinimo į studentus, Juvenalijos šventes ir kt. Paskutinės 2014 m. Juvenalijos šventės metu Forum Palace dalyvavo grupė ENEJ, o 2016 m. grupė FEEL. Fakultete veikia studentų teatras ir tinklinio, krepšinio, futbolo, rytų kovos menų Niat Nam sporto klubai.

2007-2016 m. Ekonomikos-Informatikos fakultete studijas baigė 550 absolventų, kurių didžioji dauguma įsidarbino Vilniaus krašte. Dirba buhalteriais, vadybininkais, programuotojais, tinklų administratoriais, dirba savarankiškai. Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis tik 4 absolventai užsiregistravo Darbo Baroje kaip bedarbiai. Šie jauni, išsilavinę žmonės kuria taip vadinamą vidurinę klasę, kuri yra didžiausia visuomenės vertybė - dauguma jų sukūrė darbo vietas ne tik sau bet ir kitiems.

Didžiausia filialo problema - nuosavos buveinės neturėjimas, kas neleidžia pradėti vykdyti naujas studijų kryptis. 2008 m. rudenį Viešoji įstaiga Universitas Studiorum Polona Vilnensis padovanojo Balstogės universitetui Aguonų g. 22 esantį nekilnojamąjį turtą, skirtą Vilniaus filialo reikmėms. 2009 m. fakultetas gavo atitinkamą leidimą buveinės statybai šiame sklype, bet dėl stovėjimo aikštelių trūkumo prie šio sklypo neleista pradėti buveinės statybas šiame sklype. 2014 m. BU Senatas priėmė sprendimą dėl Aguonų g. 22 esančio nekilnojamojo turto pardavimo ir naujo nekilnojamojo turto už gautas lėšas pirkimo naujos Vilniaus filialo buveinės statyboms. Nekreipdamas dėmesio į būsto problemas, Vilniaus Ekonomikos-Informatikos fakultetas 2014 m. rudenį pradėjo parengiamuosius darbus, siekiant 2015 m. pradėti vykdyti Europos studijos krypties ir gavo atitinkamus Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valdžios leidimus. 2015 m. į aukščiau minėtos krypties studijas buvo priimti 38 studentai. Šios krypties studijų vykdymu siekiama sustiprinti europietiškas vertybes lenkų tautinės mažumos Lietuvoje tarpe. Baigęs Europeistikos krypties studijas absolventas turės galimybę susirasti valdininko, žurnalisto, Europos projektų specialisto ir patarėjo darbą.

Šiuo metu Filialas vykdo bakalauro laipsnio studijas trijose kryptyse – Ekonomikos, Europos Studijas ir Informatikos. Baigęs šias pirmosios pakopos studijas Absolventas turi galimybę įstoti į antrosios pakopos (magistrantūros) Ekonomikos krypties studijas. Paskutinio 2016 m. priėmimo metu į Ekonomikos-Informatikos fakultetą į pirmą studijų kursą buvo priimta 120 studentų.

2014 Wszystkie prawa zastrzeżone